Dujiniai katilai, jų pliusai ir minusai |
Dujinis katilas gali būti pagamintas iš plieno arba ketaus, gali būti paprastas arba modifikuotas.
Pastaruoju metu Lietuvoje vartotojai turi didelę dujinių katilų pasirinkimo galimybę, tiek dydžio, tiek galingumo, tiek formos tiek kainų atžvilgiu. Paprastai manoma, kad paprasčiausias ir racionalus pasirinkimas - kombinuoti dujiniai katilai, kurie šildo ne tik vandenį radiatoriams, bet ir naudojimui buityje. Jų minimalus galingumas - 20 kilovatų, reguliavimas ir automatika leidžia šildymo sistemai veikti optimaliai kokybiškai bei ekonomiškai. Eksploatavimo išlaidų atžvilgiu šildymas dujiniais katilais yra ekonomiškiausias. Bet problema ta, kad dujinis šildymas nėra prieinamas namams, kur nėra gamtinių dujų. Dujiniai katilai autonominiam šildymui butuose rečiau diegiami dėl to, kad sunku jiems parinkti vietą, nes turi būti montuojami nuolat ir gerai vėdinamoje patalpoje. Taigi darytina išvada, kad dujiniai katilai tinka ne visiems būstams, t.y. individualus dujinis šildymas patogus tik nuosavuose namuose arba dideliuose butuose. Dujiniai katilai gali būti plieniniai arba ketiniai, su savais pliusais ir minusais. Naudojant ketinius katilus ilgainiui jie gali tapti nesandarūs, praleisti vandenį, kuris išgaruoja, todėl sunku tą pastebėti. Šildymo sistemoje slėgis krinta, ją reikia nuolat papildyti minkštu šviežiu vandeniu, kas didina eksploatacines išlaidas. Vandens minkštinimo sistemos turi būti tinkamai prižiūrimos, nes naudojant ketinį katilą gali sutrūkti jo sienelės, kas privers imtis katilo remonto. Naudojant tiek ketinius tiek plieninius dujinius katilus reikia naudoti siurblius, kad dūmuose nesikondensuotų drėgmė. Plieniniai dujiniai katilai nusileidžia ketiniams ilgaamžiškumu. Tačiau tinkamai prižiūrimi dujiniai katilai gali tarnauti ne vieną dešimtmetį.
|
nu jo tiksliai apie kasi naujiena ;>