Category Archives: Interviu

Pritrūkus pinigų – greitas kreditas

Ne kartą pritrūkus pinigų ar atsiradus netikėtoms išlaidoms, jus gali išgelbėti greitas kreditas internetu. Tiesa, jūs turite turėti gerą kredito istoriją, neturėti vėluojamų grąžinti įsipareigojimų ir būti mokus klientas. Taip pat labai svarbu turėti geras pajamas, kurios leistų jums ne tik apmokėti pasiskolintą pinigų sumą, bet ir padengti kitas buities išlaidas. Tokiu principu vadovaujasi įmonės, suteikdamos greitąjį kreditą. Kiekvienas klientas, norintis, kad jo kreditas būtų sėkmingai suteiktas ir grąžintas, yra vertinamas vadovaujantis atsakingo skolinimosi principais bei įmonės vidaus mokumo vertinimo kriterijais. Kliento kredito mokumo vertinimo taisyklės yra patvirtinamos įmonės direktoriaus ir jomis privalo vadovautis kreditų vadybininkai ir įmonės teisininkai, ruošdami sutartis ir suteikdami kreditus.

Pradedant ieškoti kur greitasis kreditas gali būti suteiktas, reikia įvertinti esamą situaciją ir nuspręsti, kokio dydžio kreditas bus reikalingas. Reikia skolintis tik tą sumą, kuri yra reikalinga konkrečioms išlaidoms padengti, nevertėtų prisiimti didesnių vartojamųjų kreditų, nei to iš tikrųjų reikia. Taip pat reiktų iš anksto apsispręsti, kokio tipo greitas kreditas turi būti – ilgalaikis ar trumpalaikis. Ilgalaikiam kreditui yra sudaromas grąžinimo grafikas, kuriuo vadovaujantis privalo būti grąžinama pasiskolinta suma. Trumpalaikiai vartojamieji kreditai yra apmokami iškart, pratęsiami arba pratęsiant padengiama dalis pasiskolintos sumos. Pasirinkimas, kaip apmokėti pasiskolintą sumą, priklauso nuo kliento. Tai yra laisva kliento valia, paliekant jam visas teises savarankiškai valdyti savo asmeninius finansus.

Kaip ir buvo minėta, greitas vartojimo kreditas gali būti pratęstas papildomam laikotarpiui. Ši paslauga tampa aktuali tuomet, kai klientas negali iškart padengti susidariusios skolos, atėjus grąžinimo terminui. Klientas, sumokėjęs pratęsimo mokestį, kurį sudaro priskaičiuotos palūkanos, kredito grąžinimą gali atidėti kitam laikotarpiui. Vartojamasis kreditas dažniausiai suteikiamas nuo 15 iki 60 dienų termino, tačiau jį pratęsus, terminas pailgėja. Šiuo metu įvedus naujas atsakingo skolinimo taisykles ir reikalavimus, tikėtina, kad trumpiausi terminai išnyks, kreditoriai nebeteiks greitųjų kreditų tokiam trumpam laikui. Be abejo, dėl to padidės skaičiuojamos palūkanos, tačiau tai yra prisitaikymo prie rinkos kaina.

Jeigu jau esate skolinęsis greitąjį kreditą, turbūt žinote, kad pradelsus jį grąžinti, yra skaičiuojamos palūkanos, dėl to susidariusi skola sparčiai auga. Ištikus tokiam įvykiui, būtina kuo skubiau susisiekti su kreditoriumi ir pranešti apie susidariusią situaciją. Vengimas bendrauti ir kreditoriaus ignoravimas reiškia tik vieną, kad greitas kreditas pabrangs, nes bus priskaičiuotos skolos išieškojimo išlaidos. Todėl prieš skolinantis iš smulkiųjų kreditų įmonės, visada reikia įvertinti savo galimybes ir įžvelgti visas galimas grėsmes.

Naujoviška bendruomenė

Sex pažintys dabar gana gerai paplitusi bendravimo ir komunikavimo era. Dabar čia yra apie vienas milijonas Lietuvos gyventojų. Čia jūs galite užregzti, patį karščiausią romaną, visoje žemėje, arba tiesiog susirasti gyvenimo draugą, su kuriuo praleisite visas savo likusias dieneles. Romanai dažniausiai čia būna trumpalaikiai, tačiau nenustebkite, jei rasite ir netrumpalaikių.

Tokių svetainių turinį sudaro tik gyvenimu nusivylę, ir dažniausiai išsiskyrę žmonės. Taip pat, čia nerasite jokių paauglių. Sex pažintys yra tik pažintys suaugusiesiems. Čia vaikams kišti savo mažas nosytes yra tiesiog draudžiama. Pagal Lt respublikos įstatymus, į tokio tipo puslapius vaikai yra įleidžiami tik Nuo aštuoniolikos metelių. Pažeidus šį įstatymą gali grėsti rimta bauda, ir net metai pataisos namuose. Taip pat, kadangi žinoma, jog tokiuose tinklapiuose pasitaiko įtin daug tokių dalykų, kaip sukčių, tad visa prieiga prie šitų tinklapių yra ribojama paprašymu, pateikti kažkokius tam tikrus savo asmeninius duomenis, įrodančius, kad jūs iš tikrųjų egzistuojate ir kad Jums, kaip internautui, kuris nori užmegzti rimtus santykius, yra aštuoniolika metų, kitaip sakant, tas skaičius aštuoniolika nusako tik jūsų pilnametyste.

Taip pat tokie portalai yra dabar labai paženge naujomis technologijomis. Čia niekada nepamatysite žmogaus be nuotraukos, kadangi nuotrauka yra privaloma. Arba pamatysite, tačiau tai bus tarkim tokioje svetainėje kaip sms pažintys, kur viskas vyksta per sms.

Hostingas krepšininkams?

Aš buvau kadaise nelabai geras mokinys, todėl mane išsiuntė į armiją. Na žinoma, tai buvo baisu visiems. Ypatingai mano mamai. Mano  tėtis buvo kareivis.. Žinoma, likimas smogė stiprų smūgį mūsų šeima, kadangi mano tėvelis amžinatelsį mirė per apsilankymą misijoje Afganistane. Jis mirė už tėvyne, tad dabar jis yra palaidotas taip pat garbingai, kaip ir mirė. Aš didžiuojuosi, kad gavau tokį tėti, ir visai nesvarbu, kad jo dabar nėra šalia manęs.  Na žinoma, taip, man labai trūksta tėčio ir kad esu jau ir didelis vyras, ilgesys daro savo. Tėtis man buvo pats geriausias.. Jis net nematė mano pilnametystės gimtadienio. Tai man iš tikrųjų buvo skaudu. Kol buvau kariuominėje išmokau daug ko. Kalbėdavomės dažnai su kareiviais apie ateitį, ką darysime kai pabaigsime kariuomenę. Keli sake, jog dirbs medikais. Na o keli nutarė jog kurs savo verslus. Idėjų galima buvo prisigraibstyti saujomis. Tiksliau kaip kurie netgi taip ir darė.  Rašėsi viską į savo dienoraščius. Taip pat jau pradėjo kurti iš karto verslo planus naktimis, kaip kurie rašė knygas, romanus, eiles.. Siuntė jas savo merginom jei rado laiko kada ir jeigu tokias iš viso turėjo. Aš sumaniau išsiaiškinti kas yra hostingas, ir web hostingas. Kadangi tai išmanau gana gerai, ir tikrai žinosiu kaip viską kuo geriau padaryti. Teiksiu kareiviškus ginklus

Kreditorių teisės ir pareigos fizinių asmenų bankroto procese

Kreditorių reikalavimai fizinio asmens bankroto atveju, turi būti patvirtinti teismo. Kreditoriai turi teisę pareikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane numatyta tvarka ir terminais, dalyvauti ir ginti savo interesus administratoriaus šaukiamuose kreditorių susirinkimuose. Kreditoriai gali raštu  iš anksto balsuoti dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto. Gauti iš bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą apie bankroto proceso eigą. Fizinio asmens bankroto proceso metu vadovaudamiesi teisinių norminių dokumentų nuostatomis kreditoriai gali reikalauti atlyginti dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius. Kreditoriai gali pateikti siūlymus tiek fiziniam asmeniui tiek ir bankroto administratoriui dėl plano. Jie gali  kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl netenkinamos bankroto administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo ir pasiūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą.

Kreditoriai gali skųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie tokius sprendimus. Esant poreikiui kreditoriai gali kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

Kreditoriai gali suteikti pagalbą dėl tokių skolinių įsipareigojimų, kurie susidarė iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, vykdymo.

Esant poreikiui kreditoriai gali  kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą.

Kreditoriai gali  spręsti visus kitus kreditorių kompetencijai pagal šį įstatymą priskirtus klausimus.

Katilų pliusai ir minusai

Dujiniai katilai, jų pliusai ir minusai
Dujinis katilas gali būti pagamintas iš plieno arba ketaus, gali būti paprastas arba modifikuotas.

Pastaruoju metu Lietuvoje vartotojai turi didelę dujinių katilų pasirinkimo galimybę, tiek  dydžio, tiek galingumo, tiek formos tiek kainų atžvilgiu.

Paprastai manoma, kad paprasčiausias ir racionalus pasirinkimas - kombinuoti dujiniai katilai, kurie šildo ne tik vandenį radiatoriams, bet  ir naudojimui buityje. Jų minimalus galingumas - 20 kilovatų, reguliavimas ir automatika leidžia šildymo sistemai veikti optimaliai kokybiškai bei ekonomiškai.

Eksploatavimo išlaidų atžvilgiu šildymas dujiniais katilais yra ekonomiškiausias. Bet problema ta, kad dujinis šildymas nėra prieinamas namams, kur nėra gamtinių dujų.

Dujiniai katilai autonominiam šildymui butuose rečiau diegiami dėl to, kad sunku jiems parinkti vietą, nes turi būti montuojami nuolat ir gerai vėdinamoje patalpoje. Taigi darytina išvada, kad dujiniai katilai

tinka ne visiems būstams, t.y. individualus dujinis šildymas patogus tik nuosavuose namuose arba dideliuose butuose.

Dujiniai katilai gali būti plieniniai arba ketiniai, su savais pliusais ir minusais.

Naudojant ketinius katilus ilgainiui jie gali tapti nesandarūs, praleisti vandenį, kuris išgaruoja, todėl sunku tą pastebėti. Šildymo sistemoje slėgis krinta, ją reikia nuolat papildyti minkštu šviežiu vandeniu, kas didina eksploatacines išlaidas. Vandens minkštinimo sistemos turi būti tinkamai prižiūrimos, nes naudojant ketinį katilą gali sutrūkti jo sienelės, kas privers imtis katilo remonto. Naudojant tiek ketinius tiek plieninius dujinius katilus  reikia naudoti siurblius, kad dūmuose nesikondensuotų drėgmė.

Plieniniai dujiniai katilai nusileidžia ketiniams ilgaamžiškumu. Tačiau tinkamai prižiūrimi dujiniai katilai gali tarnauti ne vieną dešimtmetį.

 

 

Ir krepšininkai tai naudoja

Sex shop  savo klientams ali pasiūlyti įtin platų ir gausų prekių pasirinkimą, kuriame būtinai rasite visko ko tik jūs ir jūsų partneris nori. Mūsų el. parduotuvės tikslas pasiūlyti pačiasgeriausias kainas, kurios nenuskriaus jūsų piniginės ir paliks jus laimingus. Anaiptol tai bus labai gera investiciją į jūsų seksualinį gyvenimą. Jau daugelis metų, sexshopu parduotuvių tinklai stengiasi jums pateikti kuo didesnį ir geresnį prekių asortimentą, kuris būtų patrauklus jūsų akiai. Su tolimesnėmis technologijomis sexshopai yra irengiami ir internetinėse parduotuvėse. Pirkimas internetinėse parduotuvėse turi labai daug privalumų, vieni iš jų tikriausiai tie, kad pirkdami čia jūs liksite nežinomi t. y. šimtaprocentinis konfidencialumas. Niekas nesužinos jūsų tapatybės, vardo, ir tuo labiau ką gi pirkote Mūsų elektroninėje parduotuvėje kai apsilankėte mūsų internetinėje paruodtuvėje. Remiantis vikipedia,  sexshop tai parduotuvė, kurioje parduodami sekso žaislai, intymios prekės, reikmenys, filmai suaugusiems. Sexshopai yra neatsiejama sekso industrijos dalis. Šias parduotuves galima rasti daugelyje pasaulio šalių, išskyrus musulmonų valstybes ir kai kurias JAV valstijas. Istorija: pirmasis Sexshop pasaulyje buvo atidarytas 1962 metais Vakarų Vokietijoje. Ją įkūrė įmonė Beate Uhse. Pirmasis vibratorius buvo užpatentuotas 1880 metais, tai padarė daktaras Joseph Mortimer Granville, o 1902 metais buvo sukurtas pirmasis vibratorius, skirtas masiniam vartojimui. Vienas iš pirmųjų sekso lėlės paminėjimų įvyko 1908 metais, tai padarė Iwan Bloch kyngoje “The Sexual Life of Our Time”.

Dabar sexshopai tai unikaliausia intymi vieta, kurioje galite pasiskaityti įvairius straipsnius, sužinoti galbūt tai ko dar nežinojote, ir įsigyti unikalių prekių. Visi partneriai nori patenkinti savuosius. Sexshopai taip pat unikali parduotuve, kur rasite kaip nustebinti savo mylimąją ar mylimąjį, taip pat drauge ar draugus. Sexshopuose dažnai apsilanko mergvakarių ir bernvakarių dalyviai norėdami nustebinti jaunąją ar jaunąjį, paskutinę jų laisvės dieną, kuomet jų dar neslėgs butiniai ir šeimyniniai vargai. Tai tikrai puiki dovana kuria pasinaudos ir jaunasis ir jaunoji. Tad nestabdykite ir nustebinkite savo draugus! Arba parekomenduokite mūsų prekes savo draugams ir pažįstamiesiems!

 

M.Rakovičius: “Žalgiris” yra, buvo ir bus stipri komanda”

“Raumenų kalnas”, “Milas”, “Rakis” – taip pravardžiuojamas Kauno “Žalgirio” aukštaūgis 27 metų 208 cm ūgio serbas Milovanas Rakovičius.

Iš Italijos į Lietuvą persikėlęs krepšininkas juokauja, kad mūsų šalis jį užkariavo dviem dalykais: santūrumu ir tradiciniu nacionaliniu patiekalu – cepelinais. “Cepelinai tapo mano mėgstamiausiu šeimos patiekalu, tačiau sezono metu turiu laikytis tam tikro režimo. Todėl ne visada galiu jais pasidžiaugti”, – portalui Balsas.lt sakė M. Rakovičius. Continue reading

J.Kazlauskas: apie trenerio darbo subtilybes ir pergales

Jonas Kazlauskas - vienas iš garsiausių Lietuvos krepšinio trenerių, šiuo metu dirbantis Maskvos CSKA komandoje. Oficiali Eurolygos interneto svetainė suteikė progą krepšinio gerbėjams iš viso pasaulio užduoti klausimą J.Kazlauskui.

- Jonai, norėčiau vieną dieną tapti tokiu treneriu kaip jūs. Kaip pradėjote trenerio karjerą? - J. Kazlausko paklausė Maksimas iš Rusijos. Continue reading

M.Rakovičius: “Lietuvoje dauguma žmonių tiesiog gyvena krepšiniu”

Prieš Eurolygos „Top 16“ startą „Žalgirio radijas“ pakalbino rimto sudėjimo žalgirietį – vasario 19 dieną 27-ąjį gimtadienį švęsiantį vidurio puolėją Milovaną Rakovičių. „Užribio“ rubrikoje Rakis kaip niekada nuoširdžiai pasakojo apie Lietuvos krepšinio sirgalius bei atviravo, koks jo mėgstamiausias kompiuterinis žaidimas.  Daug kalbėta buvo ir apie automobilius bei vairavimo ypatybes Kauno gatvėse.

- Ką galite pasakyti apie Kauno „Žalgirio“ ir apskritai apie Lietuvos krepšinio sirgalius?
- Kai atvykau čia, žinojau, jog žmonės myli krepšinį ir Lietuva yra krepšinio šalis, tačiau dar negalėjau pasakyti, kad dauguma žmonių tiesiog gyvena krepšiniu.  Ir tai man padarė didžiulį įspūdį. Serbijoje situacija panaši, bet žinote, žmonės dirba savo darbus, užsiima kitais dalykais ir jei turi galimybę, po darbų galbūt vyksta stebėti krepšinio gyvai ar tiesiog žiūri jį per televizorių, o pas jus, susidaro toks įspūdis, jog visi bet kuriuo momentu gali mesti savo darbus ir keliauti stebėti rungtynių.  Kiekvienose rungtynėse sulaukiame didelio palaikymo, arena visuomet būna beveik sausakimša ir tai labai šaunu.

- Kokį automobilį vairuojate čia, Lietuvoje, ir kokį gimtinėje?
- Lietuvoje vairuoju klubo rėmėjų skirtą automobilį „Renault Scenic“. Ankščiau niekada neteko vairuoti panašaus automobilio ir tai mane tikrai nustebino. Niekada nesu vairavęs automobilio dyzeliniu varikliu, tačiau tai naujas automobilis ir vairavimo komfortas prilygsta benzininiams automobiliams. Esu didelis greitų automobilių mėgėjas. Serbijoje turiu penkių litrų šeštosios klasės „BMW“. Tai labai galinga mašina, turinti daugiau nei 400 arklio galių. Jį vairuoju vasaros metu. Taip pat turiu „BMW X5“. Tai bendras šeimos automobilis, tačiau jį dažniausiai vairuoja mano žmona.

- Ar pastebėjote specifinių Lietuvių vairavimo bruožų?
- Įdomus dalykas, jog sankryžose norėdamas sukti į dešinę, tai gali daryti bet kada. Serbijoje to nėra.  Bet tai, kad Lietuvoje galioja ši taisyklė yra geriau, nes ji padeda sutaupyti laiko, tačiau turi būti ir kur kas atsargesnis.

- Ar žaidžiate kompiuterinius žaidimus?
- Taip, žaidžiu. Mėgstamiausias mano žaidimas – „Max Payne“. Beje, Sonny Weemsas yra didelis kompiuterinių žaidimų fanas. Persirengimo kambaryje mes turime Sonny žaidimų kompiuterį (Juokiasi,- red. past.).

 

A.Trifunovičius: “Kova su “Bennet” nebus lengva

Dvi nesėkmes per pastarąsias dvi rungtynes patyręs Kauno „Žalgiris“ žada atsitiesti šį trečiadienį antrosiose Eurolygos „Top-16“ etapo rungtynėse su Kantu „Bennet“ (Italija). Primename, kad kauniečiai sausio 19 d. pralaimėjo pirmąsias „Top-16“ rungtynes namie Tel Avivo „Maccabi“ 76:84, o sausio 22 d. – VTB lygos mačą Žemutinio Naugardo „Nizhny Novgorod“ 79:85.

Kaip visada, žalgiriečių vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius negailėjo pagyrų varžovams, vadinamas Kantu ekipą viena giliausias tradicijas turinčia Italijos komanda. Jis taip pat pabrėžė, kad italai yra labai gerai susižaidę, nes jau ne pirmą sezoną komandos branduolį sudaro tie patys žaidėjai, kuriuos treniruoja tas pats treneris.

Tačiau A.Trifunovičius nežada į Kantu važiuoti pralaimėti. Jis tikisi, kad vienas komandos lyderių amerikietis Sonny Weemsas atsigaus po kelių nesėkmingų mačų, ir galingai sužaidęs „Žalgiris“ iškovos pirmąją pergalę „Top-16“ etape. Strategas taip pat suteikė vilčių nedaug pastaruoju metu rungtyniaujančiam Mindaugui Kuzminskui: „Jis gaus šansą atsiskleisti“.

– Kokios yra stipriosios „Bennet“ pusės?, – prieš vakarinę treniruotę pirmadienį A.Trifunovičiaus paklausė žurnalistai.

– Galbūt Kantu ekipa negali pasigirti dideliais laimėjimais per pastaruosius 20 metų, tačiau jei pažiūrėtumėte dar seniau, pamatytumėte, kad ji yra viena giliausias tradicijas turinčių Italijos krepšinio komandų.

„Bennet“ turi daug stiprių pusių. Pastaruosius dvejus-trejus metus komanda demonstruoja vienybę, jos branduolį sudaro pastaraisiais metais sudaro tie patys žaidėjai, treniruoja tas pats treneris, tiesiog  jie yra tikra komanda. Jie žaidžia pasitikėdami savimi.

„Barcelona“ turėjo problemų žaisdama su „Bennet“ (graikai namuose italus palaužė tik 5 taškais – 65:60, – red. past.). Kiekviena komanda gali turėti problemų su Kantu ekipa, ypač – žaisdami jos namuose. Norint nugalėti „Bennet“, reikia tinkamai nusiteikti.

– Kokį matote Mindaugo Kuzminsko vaidmenį komandoje?

Kaip žinote, Povilas Butkevičius grįžta į Prienų „Rūdupį“. Jis tuo, be abejo, nėra patenkintas, nes buvo vienas labiausiai troškusių rungtyniauti. Aš jį tikrai matau komandoje ateityje, jam tikrai suteiksiu šansą. Norėčiau viešai Povilui padėkoti už darbą, kurį jis atliko komandoje.

Tikiu, kad Mindaugas gaus ir išnaudos savo šansą, nes sezonas dar nesibaigė. Bus rungtynių, kuriose jisai žais. Talentas yra svarbu, taip pat svarbu sunkus darbas, atsidavimas jam. Laikas, kurį rungtyniauji ir laikas, kurį praleidi treniruodamasis yra tarpusavyje labai susiję. Aš neturiu jam priekaištų dėl darbo treniruotėse, tačiau šioje komandoje niekas neturi garantuotų minučių. Tas, kuris yra labiausiai pasiruošęs, kuris turi didžiausią trenerio ir komandos pasitikėjimą, tas ir žaidžia.

– Sonny Weemsas pastaruosius mačus „neblizgėjo“. Kaip jį sugrąžinsite į buvusią formą?

– Eisiu į treniruotę su juo dabar (Šypsosi, – red. past.). Pastaruosiuose dviejuose mačuose mums trūko jo indėlio. Aš kalbėjausi ir su komanda, ir su juo, svarstėme kokios yra tokio žaidimo priežastys, prašiau, kad visi jį palaikytų, nes mes esame vienas kumštis ir tik taip padėsime jam vėl kuo greičiau pagauti buvusį žaidimo ritmą. Tačiau kartu mes turime suprasti, kad anksčiau jis žaidė visai kitokį krepšinį nei žaidžia dabar. Jis sulaukia didžiulio varžovų spaudimo.

V.Chomičius: “Aikštėje atsiguliau ne šiaip sau”

Buvęs legendinio Kauno „Žalgirio“ kapitonas Valdemaras Chomičius priverstas sumažinti gyvenimo tempą: Liubercų „Triumf“ (Rusija) ekipą treniruojantis 52-ejų kaunietis šiomis dienomis mėgaujasi atostogomis, o komandos vairą perdavė savo asistentui Vasilijui Karasiovui.

Praėjusių metų pabaigoje V.Chomičiui sustreikavo širdis, prireikė ligoninės, tačiau šio įvykio treneris nesureikšmino. „Viskas praeityje. Dabar jaučiuosi labai gerai ir gyvenu visavertį gyvenimą“, – dienraščiui sakė krepšinio strategas.

– Treneri, Liubercų komandai vadovaujate nuo 2010-ųjų liepos. Kaip vertinate laikotarpį, praleistą šiame klube? – paklausėme V.Chomičiaus.

– Rusijos klubinį krepšinį pažįstu jau senokai. Dirbau su Permės „Ural Great“, Maskvos „Dinamo“, Kazanės „Uniks“ ekipomis. Dar dirbdamas Tatarstane sulaukiau pasiūlymo ugdyti jaunąją krepšininkų kartą ir paruošti perspektyvius žaidėjus vyrų krepšiniui. Tam buvo suburta „Triumf“ komanda. Neslėpsiu, darbas Liubercuose tikrai sudėtingas ir sunkus. Pirmieji metai buvo košmariški. Dauguma mūsų jaunų žaidėjų, išskyrus Sergejų Karasiovą, nebuvo rungtyniavę net jaunimo komandose. Dirbti tokiomis aplinkybėmis nebuvo lengva, tačiau džiaugiuosi, kad vaikinai įsiklausė į mano žodžius, nevengė sunkaus darbo. Pirmą sezoną mums labiausiai trūko kelių patyrusių žaidėjų, kurie galėtų būti pavyzdžiu jauniesiems krepšininkams. Šiemet viskas paprasčiau: įsigijome dar kelis jaunus žaidėjus, pasirašėme sutartis su nebrangiais, tačiau kokybišką krepšinį žaidžiančiais legionieriais. Jau parengiamuoju laikotarpiu pamačiau, kad pavyko suburti puikų kolektyvą, kuriame kiekvienas žaidėjas puikiai supranta savo draugą.

– Ar komandos rezultatai jus tenkina?

– Manau, kad rezultatai puikiai parodo, kad einame teisingu keliu. Sėkmingai kaunamės Europos „Iššūkio“ taurės varžybose, kur nesunkiai patekome į antrąjį etapą. Baltijos lygoje (BBL) taip esame vieni iš lyderių.

– „Triumf“ yra pirmasis Rusijos klubas, sutikęs dalyvauti Baltijos lygos varžybose. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?

– Apsispręsti buvo nesunku. Vien rungtynių Rusijos superlygoje mums būtų per mažai. Iš pradžių nežinojome, kad teks kautis „Iššūkio“ taurės turnyre, nes reikėjo įveikti Samaros „Krasnyje krylja“ ekipą. Puikus pasirengimas lėmė, kad šį barjerą mes įveikėme. Baltijos lyga taip pat esame patenkinti – pirmenybių lygis gerokai pakilęs, naudinga susitikti su varžovais iš šalių, turinčių skirtingas krepšinio tradicijas.

– Svarstoma, kad nuo kito sezono klubams gali tekti rinktis tik vieną tarptautinį turnyrą. Kokia būtų jūsų pozicija šiuo klausimu?

– Nesu iš tų žmonių, kurie svarstytų – kas būtų, jeigu būtų. Kai funkcionieriai nuspręs ir pasakys, kad priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, tuomet ir spręsime, ką daryti. Esu įsitikinęs, kad VTB Vieningoji lyga – labai reikalingas turnyras. Mano manymu, joje turėtų dalyvauti visos Rusijos superlygos komandos, galbūt ekipų skaičių būtų galima padidinti net iki 18, kaip yra Ispanijos ar Italijos čempionatuose.

– Kiek dar galios jūsų sutartis su „Triumf“ klubu?

– Su klubo vadovais nesiderėjome dėl tikslių datų. Tiesiog susitarėme, kad su komanda dirbsiu 2–3 metus, kol išugdysime ir paruošime vaikinus didžiajam krepšiniu. Po to žiūrėsime. Kita vertus, trenerio darbas – nenuspėjamas. Vieną dieną – čia, o kitą jau gali tekti krautis lagaminus ir vykti į kurį nors pasaulio kraštą.

– Susidaro įspūdis, kad su klubo vadovais palaikote puikius ryšius.

– Esu viskuo patenkintas. Man patinka, kad dirbame kryptingai, sudarytos visos sąlygos, vykdomi pažadai. Kai turėjau sveikatos problemų, klubo vadovai viską kuo puikiausiai suprato, leido padaryti pertrauką ir atsipūsti.

– Kaip šiuo metu jaučiatės?

– Kasdien sportuoju, plaukioju baseine, einu į pirtį. Galiu užtikrinti, kad viskas gerai ir neturiu jokių sveikatos problemų. Gyvensiu dar ilgai (juokiasi).

– Šį sezoną krepšinio mėgėjus nustebinote neįprastu protestu prieš, jūsų nuomone, nekokybišką arbitrų darbą – per Baltijos lygos rungtynes su Tartu ekipa atsigulėte tiesiog aikštėje. Kaip į tai reagavo „Triumf“ klubo vadovai?

– Nesuprantu tik vieno: kodėl teisėjas gali bausti krepšininkus, bet pats suklydęs būti neliečiamas? Atsigulęs aikštėje protestavau prieš arbitrų savivalę. Ant parketo parkritau ne šiaip sau. Esu įsitikinęs, kad tiek mes, treneriai, tiek žaidėjai dirbame šimtą kartų sunkiau nei teisėjai. Jie ateina, dvi valandas pašvilpia ir išsiskirsto. Aš krepšinyje esu daugybę metų ir žinau, kas yra žingsniai, koks pažeidimas – pražanga. Kai teisėjas vienu ginčytinu sprendimu nubraukia visas trenerio ir komandos pastangas, būna labai pikta. Profesionalus sportas reikalauja pergalių, tad nervai dažniausiai – it įtemptas lankas.

R.Kurtinaitis: Žinome, kaip sudėtinga žaisti Kaune”

Į Lietuvą VTB lygos rungtynėms prieš Kauno „Žalgirį“ atvykusios Maskvos srities „Chimki“ komandos vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis prieš rytojaus mačą išlieka ramus.

Rytoj Kaune lygos čempionų titulą ginanti „Chimki“ ekipa pabandys antrąkart šiame sezone įveikti „Žalgirį“. Grupėje pirmaujančios Rusijos komandos treneris tikisi sudėtingesnės kovos, negu gruodžio pradžioje, kai komandos susitiko pirmą sykį ir pergalę Chimkuose rezultatu 83:72 šventė aikštės šeimininkai.

- Ar manote, kad rytoj bus sunkiau žaisti prieš „Žalgirį“ negu gruodžio pradžioje?
- Taip, „Žalgiris“ žaidžia žymiai geriau. Tai parodė rungtynės su „Lietuvos rytu“ ir paskutinės Eurolygos rungtynės. Jie sugebėjo pereiti į kitą etapą. Dabar jų žaidime jaučiama darna, žaidėjai žaidžia užtikrintai.

- Ar šeštadienį „Žalgiris“ pelnytai įveikė „Lietuvos rytą“?
- Taip, žaidė solidžiai visas 40 minučių, kaip jie ir įpratę. Tai nebuvo atsitiktinė pergalė. D.Šalengos atėjimas davė savo vaisių, nes jis yra patyręs ir solidus žaidėjas. Du jo tritaškiai buvo pataikyti labai laiku. „Žalgiris“ laimėjo ne todėl, kad „Lietuvos rytas“ žaidė nekaip, bet todėl, kad „Žalgiris“ žaidė gerai.

- Ketinote stiprinti sudėtį. Kokia padėtis jūsų klube?
- Susistiprinome Mickaeliu Gelabale‘iu. Tiesa, jis rytoj dar nežais, nes tik šiandien atvyksta į Maskvą. Mes šiuo metu esame susikoncentravę Europos taurės varžyboms. Ruošiamės kitos savaitės rungtynėms su Salonikų „Ariu“. Nežinau, kokios formos bus M.Gelabale‘is, nes šiuo metu jis neturėjo klubo, bet treniravosi Prancūzijoje. Tikiuosi, kad greitai pastatysime jį ant kojų. O šiaip – dar ieškome vidurio puolėjo.

- Galbūt jūsų klubą domina Marijonas Petravičius arba Jonas Mačiulis?
­ Jie yra mūsų sąrašuose. Aišku, kai pasirašėme sutartį su M.Gelabale‘iu, tai J.Mačiulis kaip ir atpuola, o su M.Petravičiumi mes kalbamės.

- Kaip pasikeitė žaidimas išvykus Timofėjui Mozgovui?
- Jis buvo labai ženkli figūra mūsų klube. Su juo pasiekėme daug pergalių, bet nemanau, kad be jo susilpnėjome, nes iki Naujųjų metų laimėjome 20 iš 21 rungtynių, o be jo nugalėjome CSKA ir daug kitų gerų komandų. Nemanau, kad tai yra ženkli netektis. Kalbant apie rytojaus rungtynes, mes neturime Krešimiro Lončaro, kuris turi nugaros traumą. Dar šiek tiek susilpnėjome, bet tai nieko nereiškia, mes turime kitus žaidėjus, kurie šiuo metu gali užimti tą poziciją ir įrodyti, kad jie verti daugiau laiko aikštelėje. Manau, tai taip pat yra gera motyvacija.

- Jums pačiam rungtynės prieš „Žalgirį“ kuo nors ypatingos?
- Pirmiausia reikia laimėti, nes norime sutaupyti laiko Rusijos čempionatui. Pirma vieta grupėje iš karto patenka į finalinį ketvertą, o tai reiškia, kad galima sutaupyti laiko pasiruošimui Rusijos čempionato atkrintamosioms varžyboms. Norėtume užimti pirmą vietą. Kad tai padarytume, mums reikia išvykoje nugalėti „Žalgirį“, svečiuose nugalėti Kazanės „Unics“. Labai nesėkmingai pradėjome metus, nes ne visos sudėties nelauktai pralaimėjome Samaros klubui. Reikia kažkaip reabilituotis. Norime laimėti, bet žinome, kaip sudėtinga žaisti Kaune, prieš 15 tūkstančių žiūrovų. Manau, kad ir ketvirtadienį jų bus tiek pat. Visada galvojame, kaip nugalėti. Kaip išeis – pamatysime.

- Jūsų komandoje netrūksta žvaigždžių. Kaip sekasi tvarkytis su drausme?
- Su drausme neturime jokių problemų. Visi žaidėjai yra profesionalai ir žino, ko atvyko į klubą. Turėjome problemų su Keithu Langfordu, teko nutraukti jo sutartį. Klubas palaiko tą politiką, kurią šiuo metu vykdome, kai žaidžia ne tik žvaigždės, bet ir būtų gera atmosfera. Reikia darnos, kurią ir esame pasiekę šiuo metu. Turime žaidėjų reglamentą, ką jie gali daryti ir ko ne. Atitinkamai pagal kiekvieno žaidėjo sutarties sąlygas numatytos didelės baudos. Visi supranta, ko mes čia susirinkome ir visi žinome, ko norime.

- Sezonas įpusėjo. Kokie komandai keliami tikslai?
- Žinote, kokius tikslus aš mėgstu. Mes esame VTB lygos čempionai. Tai mus įpareigoja apgintį šį titulą. Aišku, tai padaryti bus labai sunku. Neslėpsiu, kad lengvesnis kelias pakliūti į Eurolygą Rusijoje yra laimėti Europos taurę, nes laimėti Rusijos čempionatą prieš CSKA ir kitas komandas yra labai sudėtinga. Mums parankiau būtų iškovoti Europos taurę.

- Jūsų bendražygiams Arvydui Saboniui ir Valdemarui Chomičiui buvo iškilę problemų su širdimi. Kokia jūsų sveikata?
- Man nebuvo infarkto. Infarktas kaip žaibas iš giedro dangaus – liuobia ir nesirenka kam. Man kol kas viskas gerai. Tikiuosi, kad taip bus ir toliau.

- „Lietuvos ryto“ ir VEF žaidėjai už neįvykdytas užduotis turėjo daryti atsispaudimus. Ar „Chimki“ komandoje taikoma tokia pati praktika?
- Taip, niekas nesikeičia. Esame profesionalus klubas, turime motyvuoti žaidėjus. Daugiau uždirbančius žaidėjus yra sunkiau motyvuoti. Yra baudų sistema. Pradžioje buvo nepatenkintų, bet dabar visi žino, kiek ir už ką reikia daryti atsispaudimų.

- Ar po paskutinio pralaimėjimo VTB lygoje žaidėjai gavo daug bausmių?
- Ne, iš to pralaimėjimo nedarėme tragedijos, nes žinome, kokios yra problemos. Prieš naujuosius metus žaidėjus teko paleisti keliom dienom. Visi grįžo iš skirtingų šalių. Galvojome, kad kaip ir prieš Naujuosius metus pergalingai žaisdami nugalėsime Samaros komandą. Aišku, niekada nepavyks, jeigu žaidžiame susikaupę. Su „Lokomotiv-Kuban“ turėjome problemų, jie žaidė puikiai, nepaisant to, kad iš aikštės buvo išvarytas jų treneris Božidaras Malkovičius. Su VEF žaidėme neblogai. Ne dėl to, kad mes esame pajėgesnė komanda, o todėl, kad žaidimo kokybė buvo gera. Buvome susikaupę, atsirado darna ir komandinis žaidimas. Tikiuosi, kad vėl grįšime į tą patį kelią, kuriame buvome prieš Naujuosius metus.

- Kaip pats sutikote šventes?
- Buvau trims dienoms grįžęs į Lietuvą. Su šeima sutikome Kūčias, per šv. Kalėdas su draugais išgėrėme alaus. Kaip ir visi. Ir teko grįžti į Maskvą.

- Maskvoje turite laisvo laiko? Kur praleidžiate laisvalaikį?
- Ne, praktiškai neturime. Žaidžiame trijose lygose. Tas pats yra ir „Žalgiriui“ su „Lietuvos rytu“. Visiems, kurie žaidžia trijose lygose – labai sunku. Rungtynės vyksta kas antrą-trečią dieną. Be to, žaidžiama ir išvykose, Rusijoje jos yra ilgos. Nereik nė kalbėti apie Vladivostoką, kur reikia skristi dešimt valandų. Sudėtinga, laisvalaikio praktiškai nėra. Tačiau, toks ir yra trenerio darbas, kad ir kur dirbtum – vaizdo peržiūros, darbas salėje, varžybos. Net gyvendamas Vilniuje į senamiestį per metus buvau išėjęs gal du kartus. Paprasčiausiai nėra laiko. Vasarą – taip, vasarą manęs pilna visoje Lietuvoje ir visokiuose veiksmuose. (Juokiasi).

- Daug kalbama apie Joną Valančiūną. Kokia jūsų nuomonė – kaip jis atrodo šį sezoną?
- Labai norėčiau jį net šį sezoną turėti savo komandoje. Aišku, žaidėjus reikia jausti. Jonui reikia dar pagalbos. Jis dabar yra tokiame gyvenimo kelyje, kai staiga išgarsėjo, gavo daug dėmesio iš žiūrovų ir žiniasklaidos. Aišku, jam šiuo metu turbūt sunku susitvarkyti su ta situacija. Manau, kad treneris turėtų daugiau padėti. Dar negalima jo traktuoti kaip žaidėjo, kad jis žais gerai ar blogai. Atsimenu, kai dirbau „Lietuvos ryte“, kaip jis žaidė pas mus. Taip pat žinau, kaip pas mus žaidė Martynas Gecevičius ir kaip jam kitur sunku prisitaikyti. Reikia tarpusavio ryšio tarp trenerio ir žaidėjo. Dabar „Lietuvos ryte“ tarp A.Džikičiaus ir Jono tokio ryšio nėra.

- Ar nemanote, kad „Lietuvos rytas“ neišnaudoja J.Valančiūno?
- Treneris turi pasitikėti juo. Kita vertus, aš suprantu trenerį. Žinote, kokios trenerio darbo sąlygos. Jis remiasi žaidėjais, kurie labiau patyrę, nes kiekvienos nesėkmės atveju, nesvarbu, jeigu leisi mylimą Lietuvai žaidėją, tave paprasčiausiai atleis iš darbo. Paprastai užsieniečiai taip elgiasi, panašiai elgiuosi ir aš. Kai dirbau Lenkijoje, susilaukiau daug priekaištų, kad žaidė ne lenkai, o serbai. Kartais susilaukiu priekaištų Rusijoje, nors su rusų žaidėjais žaidžiu daug. Man pavyko šiais metais sukomplektuoti komandą būtent su rusų žaidėjais. Šiaip, jeigu yra problemų, aišku, remiesi labiau patyrusiais. Šiuo metu Jonas nėra pagrindinė varomoji jėga. Tai matėme ir Lietuvos rinktinėje. Jis ten žaidė epizodiškai. Bet, už metų kitų tai bus vienas iš stipriausių pasaulio krepšininkų. Šiuo metu treneris remiasi labiau patyrusiais žaidėjais.

- Turbūt geriausias pavyzdys būtų Gdynės „Asseco Prokom“ treneris Tomas Pačėsas ir Donatas Motiejūnas?

- Yra keli momentai – žaidėjas žaidžia gerai, bet klubas nelaimi. Kai klubas laimi ir žaidėjas žaidžia gerai, yra kita pakopa. Kai komplektuojame komandą, žiūrime į žaidėjus – kiek jie praeitame sezone pelnė taškų, atkovojo kamuolių, po to žiūrime, kaip sekėsi komandai. Jeigu žaidėjas yra iš komandos, kuri užima dvyliktą vietą, žiūrime, ką žaidėjas, turintis gerą statistiką davė, kad laimėtų jo klubas.

Šiuo atveju, aš džiaugiuosi, kad D.Motiejūnas yra tokiame lygyje. Vis tik, jis žaidžia Eurolygoje, yra tarp pirmaujančių taškų ir atkovotų kamuolių statistikos kategorijose. Bet, klubas negalėjo išeiti į kitą etapą. Duok Dieve, kad jis tobulėtų tokiais greičiais. Manau, kad tai būtų labai didelė paspirtis Lietuvos rinktinei. Na, ir ateičiai, nes mes jau prieš du tris metus kalbėjome ir dėjome daug vilčių į šį žmogų. Šiuo metu jis „iššovė“. Duok Dieve jam sveikatos.

T.Delininkaitis: „Žaisdamas savęs nekontroliuoji – kartais ir nusikeiki“

Klaipėdietis Tomas Delininkaitis jau nuo septynerių metų oranžiniu kamuoliu skrodžia krepšinio tinklus, tačiau teigia, kad pats neturėjo nieko tam, kad taptų geru krepšininku. Anot T.Delininkaičio, jis viską pasiekė sunkiu darbu, krepšinis jam – malonumas, o dabartinis idealas – komandos draugas Paulius Jankūnas.

„Žalgirio“ gynėjas – daugkartinis Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygų čempionas, pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas – debiutavo Klaipėdos „Neptūno“ komandoje. T.Delininkaitis keletą metų ragavo legionieriaus duonos rungtyniaudamas Ukrainoje, Ispanijoje bei Graikijoje.

- Kada ir kaip pradėjote savo krepšininko karjerą? – paklausėme Tomo.
- O, labai seniai, jau beveik nebepamenu. Kai pradėjau žaisti, buvau septynerių metų. Kaip ir daugeliui dabartinių krepšininkų, tiesiog nesinorėjo trintis gatvėse, taigi, ėmiau sportuoti, žaisti krepšinį. Žinoma, kad pradėčiau, reikėjo ir noro, o tokio pas mane buvo. Tiesa, išbandžiau įvairiausių veiklų, tačiau grįžau į krepšinio aikštelę.

- Kokias savybes turi turėti krepšininkas, kad būtų geras žaidėjas? Ką turėjote pats?
- Pirmiausia, reikalingas talentas. Žinoma, to nepakanka. Reikia daug valios ir pastangų, kad tas talentas nepradingtų. Didelis įdirbis, daugybė treniruočių, noras kažko pasiekti. Manau, kad pats nieko neturėjau, tačiau dirbau nenuleisdamas rankų ir pasiekiau „Žalgirį“. Nesuskaičiuojamai daug treniruočių. Tai viskas.

- Kokią reikšmę krepšininkui turi autoritetas? Kokių autoritetų turėjote ir tebeturite pats?
- Autoritetas yra labai reikšmingas kiekvienam žmogui. Tiek krepšininkui, tiek rašytojui, bet kam. Kai buvau jaunas, mano autoritetai buvo NBA žaidėjas Michaelas Jordanas, kuris net 6 kartus buvo tapęs NBA čempionu. Taip pat, Šarūnas Marčiulionis. Jis buvo vienas pirmųjų, išvykusių žaisti į NBA. Na, o dabar tų autoritetų mažiau. Turbūt idealu laikyčiau Paulių Jankūną (P.Jankūnas tuo metu kaip tik pasirodė šalia T.Delininkaičio – aut. past.).

- Kokį vaidmenį vaidina treneriai ir disciplina?
- Treneris – labai svarbu. Vienam gali patikti, kitam – ne. Visur būna simpatijų ir antipatijų. Kai patinki – didesnės galimybės, daugiau laiko aikštelėje, dėmesio ir patarimų. Man labiausiai įsiminęs treneris, kurio negaliu nepaminėti, yra Povilas Jefišovas. Tai jis Klaipėdoje mane treniravo. Taip pat labai svarbus treneris – Grigorijus Pancerovas, kuris treniravo Klaipėdos „Neptūną“. Jis atvėrė man duris į didįjį krepšinį. Kas liečia discipliną – kažko siekiant jos laikytis visada lengviau. Prie treniruočių priprantama, o mitybos raciono reguliuoti per daug nereikia – mano medžiagų apykaita gera, niekas neina į kūną.

- Kokie yra krepšininko gyvenimo ypatumai?
- Pirmiausiai, nedaug laisvo laiko. Viskas, kas lieka po treniruočių, paprastai būna skiriama šeimai. Žinoma, kelionės, kada pamatai daugiau pasaulio, susipažįsti su kitų šalių kultūra. Taip pat, uždarbis, garsumas. Visa tai – ryškios krepšininko gyvenimo detalės.

- Ar reikalingas krepšininkui antras planas?
- Žinoma, visą gyvenimą krepšinio nežaisi. Krepšininko karjera gana trumpa, be to, bet kada gali pasitaikyti nenumatytos traumos. Aš ir pats turiu atsarginį planą, tačiau kol kas jo neatskleisiu.

- Ką jaučiate žaisdamas krepšinį?
- Tai neapsakomas jausmas: džiaugsmas, baimė, įtampa ir stresas. Viskas susimaišę tarpusavyje. Iš to gimsta malonumas.

- Kaip susidorojote su įtampa? Kartais sirgaliai girdi daug keiksmažodžių.
- Per daugelį metų pripranti prie streso. Žinoma, jaudiniesi, ypač per finalines rungtynes. Kai vyksta eilinės varžybos – nieko. Kiekvienas esame žmogus, turime kažkur išsikrauti. Na, o žaisdamas savęs nekontroliuoji – kartais ir nusikeiki.

V.Lipkevičius: „Labiausiai nemėgau lietuvių kalbos pamokų“

Sezonui persiritus į antrąją pusę „Žalgirio radijas“ pakalbino jaunąjį žalgirietį – 22 metų gynėją Vytenį Lipkevičių. „Užribio“ rubrikoje V.Lipkevičius dalinosi įspūdžiais apie pirmuosius savo žingsnius krepšinyje, mokyklos laikus. Už kadro neliko ir klausimai apie pirmąją krepšininko meilę, vairuojamą automobilį ir santykius su policijos pareigūnais.

- Kaip ir kada pradėjai žaisti krepšinį? – „Žalgirio radijas“ paklausė V.Lipkevičiaus.
- Krepšinį pradėjau žaisti nuo aštuonerių metų. Tėtis nuvedė į Sabonio krepšinio mokyklą. Ten prasidėjo mano karjera.

- Jei nežaistum krepšinio, kaip tavo gyvenimas atrodytų tada?
- Sunku pasakyti, turbūt daugiau mokyčiausi, susikoncentruočiau į mokslą. Ir dabar studijuoju vadybą ir verslo administravimą Vytauto Didžiojo universitete. Šiuo metu esu ketvirtame kurse.

- Ar nebuvo tokių akimirkų jaunystėje, kai gailėdavaisi, jog užuot susitikęs su draugais, turi eiti žaisti krepšinį?
- Iš tikrųjų, taip nebuvo. Kai, pavyzdžiui, buvau 15-os, niekas negalvojo, kad kažkada pradėsiu profesionalo karjerą. Krepšinis man buvo daugiau malonumas, užsiėmimas po pamokų. Gerai sekėsi, todėl pradėjau siekti kažko daugiau. Krepšinis man visada buvo pirmoje vietoje, pavyko išvengti kitų pagundų.

- Galbūt prisimeni pirmąsias rungtynes?
- Žinoma, prisimenu. Tai buvo pirmasis 1989 metų gimimo vaikinų turnyras. Mes laimėjome tą turnyrą, prisiminimai iš tų laikų yra išlikę. Turiu filmuotą medžiagą. Visi buvome tokie maži, juokingi.

- Ar prisimeni kam išleidai pirmuosius uždirbtus pinigus?
- Pirmuosius pinigus uždirbau žaisdamas „Žalgirio“ dublerių komandoje, nedideli pinigai buvo. Sunkiai prisimenu, kur juos išleidau, bet turbūt būtiniausiems dalykams – maistui, degalams, dovanoms.

- Koks buvai mokinys mokykloje?
- Ramus, pamokas darantis vaikinas, mėgstantis krepšinį. Kurie dalykai geriausiai sekėsi mokykloje? Sunku kažką išskirti, bet geriausiai turbūt sekėsi matematika, fizika ir biologija. O labiausiai, kaip turbūt ir dauguma vaikinų, nemėgau lietuvių kalbos pamokų.

- Ar pats sugebi gaminti maistą?
- Sugebu, tenka kartais pačiam gaminti, tačiau dažniausiai maisto gaminimą perleidžiu draugei. Maloniau, kai kas nors kitas padaro. Labai mėgstu saldumynus, makaronus, blynelius.

- Sakei, jog turi draugę, o ar prisimeni savo pirmąją meilę?
- Na, čia mano pirmoji meilė turbūt ir yra, nuo mokyklos laikų draugystė tęsiasi.

- Krepšinį žaidei tik Lietuvoje, ar kada pagalvojai apie legionieriaus karjerą?
- Apie tai dar nemąsčiau. Tačiau negali žinoti, galbūt kažkada ir teks išvykti. Šiuo metu visą save atiduodu komandai.

- Kokį automobilį vairuoji?
- Audi A4, šiuo automobiliu esu labai patenkintas. Nesu greičio mėgėjas, esant reikalui pagreitinu automobilį, kad aplenkčiau kitą, tačiau šiaip mieste greitai važinėti nemėgstu.

- Ar turėjote problemų su policija?
- Ne, retai susiduriu su pareigūnais. Tvarkingai važinėju, naktimis beveik netraukiu automobilio iš garažo, tad problemų ir neturiu.

D.Šalenga: “Širdyje jau seniai esu žalgirietis”

Krepšininkas Dainius Šalenga paliko Prienų „Rūdupį“ ir šį sezoną užbaigs ne užsienyje, o Kauno „Žalgiryje“.

D.Šalenga grįžo į Lietuvos čempionų klubą po beveik vienerių metų pertraukos. 34 metų 197 cm ūgio puolėjas, galintis žaisti ir gynėjo pozicijoje, su „Žalgiriu“ pasirašė sutartį iki šio sezono pabaigos su galimybe ją pratęsti.

– Dainiau, kokia priežastis nulėmė, kad vėl pasirinkote „Žalgirį“? – „Kauno diena“ paklausė D.Šalengos.
– Širdyje jau seniai esu žalgirietis, tai – mano komanda, todėl nedvejodamas priėmiau kvietimą į ją grįžti. Visada norėjau su „Žalgiriu“ išsiskirti baigęs savo sportinę karjerą, o ne dėl dopingo skandalo. Labai džiaugiuosi, kad vėl atsirado galimybė žaisti krepšinį aukščiausiu lygiu ir viename garsiausių Europos klubų.

– Buvote vienas „Rūdupio“ lyderių, bet ar jums nebus sunku pritapti dabartiniame „Žalgiryje“?
– Didelių problemų neturėtų kilti. Gerai pažįstu daugumą dabartinių žalgiriečių, su kuriais man teko žaisti – ir kaip krepšininkus, ir kaip žmones. Su kitais partneriais tikiuosi irgi surasti bendrą kalbą. Man teko žaisti ir Serbijos krepšinio specialistų treniruotose komandose, žinau jų žaidimo filosofiją, todėl tikiuosi, kad greitai suprasiu, ko iš manęs reikalaujama.

– Kodėl, jūsų nuomone, šį sezoną pajėgiausias Lietuvos krepšinio klubas ilgai ieško savo žaidimo?
– Nebuvau „Žalgirio“ virtuvėje, todėl galiu tik spėlioti kaip paprastas šios komandos fanas. Džiugu, kad žalgiriečių žaidimas pagerėjo baigiantis Eurolygos reguliariajam sezonui – verčiau gera pabaiga, nei prasta pradžia. „Žalgiriui“ labai reikėjo pergalių Bamberge ir Kaune, kad komanda patikėtų savo jėgomis, pajaustų komandinį krepšinį ir turėtų dar daugiau motyvacijos siekti maksimalių rezultatų. Tikiu, kad jau pagautas žaidimo ritmas „Žalgirį“ ves pergalių keliu, nors antrajame Eurolygos etape mums teks susigrumti su labai pajėgiais varžovais.

– Kokį vaidmenį jūs įsivaizduojate šioje komandoje?
– Esu tas krepšininkas, kuris žaidžia ne dėl savo asmeninės statistikos, o komandai. Kai nepavyksta prisidėti taškais, jų stygių stengiuosi kompensuoti kitais žaidimo veiksmais – gera gynyba, rezultatyviais kamuolio perdavimais, kova dėl kamuolio. Man svarbiausias dalykas – komandos pergalė. Stengsiuosi būti naudingas „Žalgiriui“.

P.Vene: Tikėjausi, kad galime laimėti

Kauno “Baltai” penktadienį (12.16) išvykoje įveikė šiauliečius BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungtynėse.

“Šiandien pasigedau komandinių veiksmų, ypač ginantis. Mes visada turime išlikti vieningi kaip kumštis. Pagrindinė pralaimėjimo priežastis - prastas nusiteikimas. Nežinau, kas nutiko - gal artėjančios šventės daro įtaką. Apie tai mes kalbėsimės. Kažkas sakė, kad esame snaiperių komanda, o šiandien įmetėme tik 2 tritaškius…  Leidome iš pradžių kauniečiams įmesti lengvų taškų, o jie ir įsibėgėjo. Reikia pagirti svečius, kurie yra jauni, bet sužaidė protingiau - nesiblaškė, laikė kamuolį ir neskubėjo, atmesdavo jį laisvam draugui. Mes nežaidėme labai blogai, tiesiog “Baltai” sužaidė geriausią sezono mačą. Padarėme išvadas, nebeleidome varžovams atkovoti kamuolių mūsų baudos aikštelėje, bet to buvo maža. Žinau, kad Kėdainiuose šeštadienį irgi laukia ne mažiau sunkus mūšis”, - svetainei bcsiauliai.lt sakė treneris Antanas Sireika.

“Mes atvažiavome kovoti, įrodyti, kad esame pajėgūs, galime žaisti gerą krepšinį. Manau, mūsų žaidimui įtakos turėjo pastarieji sukrėtimai - komandą paliko trys žaidėjai, pasikeitė treneris. Tai mus sutelkė. Šiandien pagrindiniai uždaviniai buvo neleisti šiauliečiams šeimininkauti baudos aikštelėje ir sustabdyti jų greitą puolimą. Su pirmąja užduotimi mes nesusitvarkėme, pralaimėjome kovą dėl kamuolių, bet greitą puolimą suvaržėme”, - šypsojosi buvusiems komandos draugams iš “Šiaulių” ekipos  dovanų naminių kibinų atvežęs Žygimantas Janavičius.

“Tai buvo labai sunkios rungtynės. Mes ilgai vijomės varžovus, bet patys nepataikėme gerų metimų. Esu labai piktas, nes pralaimėjome antras rungtynes iš eilės. Negaliu pakęsti, kai mano aikštėje pergale džiaugiasi varžovai. Kai pralaimi komanda, netenka prasmės, kaip pats sužaidi - svarbiausia yra pergalė. Nemanau, kad mes pralaimėjome, nes praradome Vytą (Šarakauską). Jo mums trūksta, bet juk turime komandoje ir daugiau aukštaūgių”, - svetainei bcsiauliai.lt emocingai kalbėjo įspūdingiausią sezono mačą sužaidęs Denzelis Bowlesas.

“Šiandien buvome geresni noru kovoti. Tikėjausi, kad galime laimėti. Pagrindinė užduotis buvo sustabdyti Denzelį Bowlesą, bet su ja neįstengėme susitvarkyti. Tačiau mes padarėme vos 11 klaidų. Manau, kad žaidžiant su “Šiauliais” suklysti tik 11 kartų yra labai gerai”, - džiaugsmu švytėjo pergale prie “Baltų” vairo debiutavęs Priitas Vene.

S. Galdikas: prieš teisėjus nepaburnosi

“Vakarų ekspresas” tęsia pažintinių straipsnių ciklą apie reprezentacinės Klaipėdos “Neptūno” krepšinio komandos žaidėjus. Šįkart - pažintis su vidurio puolėjo pozicijoje rungtyniaujančiu Simu Galdiku.

Šis 24-erių aukštaūgis “Neptūno” ekipoje atlieka vis didesnį vaidmenį ir sulaukia vyriausiojo trenerio Pauliaus Juodžio pasitikėjimo.

Kovotojo charakteriu pasižymintis žaidėjas prieš porą metų garsėjo nevaldomomis emocijomis, tačiau pastaruoju metu tapo ramus - be pykčių priima teisėjų sprendimus, o už grubesnį veiksmą ir nuolankiai atsiprašo.

Kalbama, kad teigiama linkme pakeisti žaidėjo mąstymą ir charakterį padėjo jo ilgametė draugė Vaida. Jiedu jau draugauja ketverius metus, o vasarą planuoja susituokti.

“Kalbant apie praeities įvykius ir pykčio proveržius aikštelėje, pakeisti požiūrį padėjo ir karčios pamokos. Supratau, kad prieš teisėjus nepaburnosi. Komandos nariai mane vadina “Šėtonu”, tačiau ne dėl emocijų, o dėl neva panašumų su animacinio filmo herojumi”, - teigė S. Galdikas.

Gruodžio pradžioje dvikovoje su “Kėdainių Triobet” ekipa tapai savotišku didvyriu, kai aidint sirenai pelnei iš pirmo žvilgsnio pergalingus taškus. Tik vėliau, peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo pastebėta, kad metimas keliomis dešimtosiomis sekundėmis buvo pavėluotas ir rezultatas anuliuotas. Kaip pats tai vertini?

Žiūrėjau vaizdo įrašą kelis kartus, tik gerokai sulėtinus vaizdą tai galima įžvelgti. Natūralu, kad teisėjai per varžybas negalėjo pamatyti, kad metimas į krepšį skriejo po laiko. Tik su technikos pagalba buvo galima visa tai išsiaiškinti. Teisėjai suklydo, ir tai žmogiška, tokią klaidą galėjo padaryti bet kas. Jokiu būdu negalima ant jų užsipulti ar smerkti. Žinoma, apmaudu, kad rungtynes su Kėdainiais teks peržaisti, tačiau pabandysime įrodyti, kad mes geresni.

Šiemet “Neptūno” komandoje tarp vidurio puolėjų nemaža konkurencija: pradžioje teko konkuruoti su Luku Bonneriu ir su neseniai komandą palikusiu Arinze Onuaku. Dabar dar prisijungė Laurynas Mikalauskas. Ar konkurencija neišmuša iš vėžių?

Priešingai - konkurencija mane skatina pasitempti ir dar labiau stengtis. Norisi įrodyti, kad gali sužaisti dar geriau. Turi pats išsikovoti vietą aikštelėje. Tai tarsi nauja motyvacija, stimulas. Pastebėjau, jei tą dieną gerai žaidi, treneris leidžia ir ilgiau pasigalynėti su varžovais. Man nėra svarbu mano asmeniniai rezultatai, pernelyg neseku, kiek pelnau taškų. Man svarbiausia, kad būčiau naudingas komandai.

Kaip manai, kokios šiemet “Neptūno” galimybės?

Kaip dirbsime, taip ir bus. Jei nors vienas tinginiaus, nieko gero nebus. Turime rungtyniauti lyg vienas tvirtas kumštis. “Neptūno” komandoje atmosfera puiki. Po pralaimėtų rungtynių nesipykstame, o visi susėdę draugiškai aptariame klaidas ir trūkumus.

Primink, kaip prasidėjo Tavo sportinis kelias?

Krepšinis iš pradžių manęs visai netraukė. Penktoje klasėje visi klasiokai žaisdavo krepšinį, o manęs, nors ir buvau aukštas, į komandą neimdavo. Sakydavo, jog nemoku žaisti. Vėliau pradėjau lankyti treniruotes pas trenerį Povilą Jefišovą ir jau po mažiau nei metų visos mokyklos komandos, kuriose rungtyniaudavau, iškovodavo pergales.

Vizitinė kortelė

Vardas: Simas
Pavardė: Galdikas
Gimimo data: 1987 m. sausio 3 d.
Gimimo vieta: Klaipėda
Ūgis: 203 cm
Svoris: 103 kg
Pirmasis treneris: Povilas Jefišovas.
Kur anksčiau žaidė: Klaipėdos miesto čempionate už knašiukų komandą, 4 sezonus nacionalinės krepšinio lygos Klaipėdos “Naftos-Uni-Laivitės” komandoje (2006 metais iškovojo sidabro medalius, o 2007 metais tapo NKL čempionu).
Šeimyninė padėtis: nevedęs, tačiau susižadėjęs.
Įsimintiniausios rungtynės: dvikova su “Kėdainių Triobet” komanda, kuomet aidint sirenai pataikiau lemiamą dvitaškį metimą, teisėjai jį įskaitė, bet vėliau paaiškėjo, kad rezultatas anuliuotas ir teks peržaisti rungtynes.
Talentingiausias krepšininkas: Jonas Valančiūnas.
Mėgstamiausias patiekalas: paties gaminti makaronai su faršu.
Gyvenimo kredo: būk žmogiškas.
Mėgstamiausia daina: “2 Pac” kūrinys “California Love”.
Geriausias rašytojas: Algimantas Čekuolis.
Talentingiausias aktorius: Chuck Norris (juokiasi. - Aut. past.).
Kino filmas, palikęs didžiausią įspūdį: visos “Krikštatėvio” dalys.
Mėgstamiausia frazė: “Už gerą, geru atsilyginama.”
Niekada neišdrįstų: suduoti moteriai.

 

A.Trifunovičius: pirmą kartą esu patenkintas komandos žaidimu

Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius teigia, kad po Eurolygos rungtynių su „Brose Basket“ jaučia, kad komanda pradeda žaisti išvien.

- Treneri, ką galėtumėte pasakyti apie rungtynes su „Brose Basket“?

- Tai nebuvo lengvos rungtynės, tačiau sugebėjome nulemti jų baigtį. Varžovai tikėjosi pasiekti istorinę pergalę, todėl žinojome, kadlaimėti mums nebus lengva. Galiu prisipažinti, kad pirmą kartą aš esu patenkintas tuo, kaip atrodė „Žalgiris“. Pastebėjau nemažai komandinio žaidimo ženklų. Pasistūmėjome į priekį. Būtent dėl puikaus komandinio žaidimo šventėme pergalę. Džiaugiuosi, kad priartėjome prie savo tikslo - TOP-16 etapo. Labai džiaugiuosi už mūsų sirgalius, kurie laukė gerų mūsų rezultatų.

- Ar jau mąstote apie rungtynes su Zagrebo klubu?

- Dar apie tai negalvojame, turime visą savaitę.

- Ką galėtumėte pasakyti apie Lietuvos rinktinėje rungtyniaujančius žaidėjus „Žalgiryje“?

- Aš neskirstau žaidėjų. Manau, tobulėjame visi kartu. Kiekvienas iš rinktinės žaidėjų atlieka skirtingus vaidmenis. Tiek Mantas Kalnietis, tiek Paulius Jankūnas gali žaisti dar geriau, suprantu, kad Robertas Javtokas kurį laiką nebuvo Lietuvoje, jam reikia apsisprasti, puikiai žinau, ką gali Tomas Delininkaitis. Manau, kad laimėjimas Vokietijoje visiems mums bus puikimotyvacija tobulėti ir lieti daugiau prakaito treniruočių salėje.

 

P.Jankūnas: vienos rungtynės negali nuplauti trijų juodų mėnesių

Kauno „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas po pergalingų Eurolygos rungtynių Vokietijoje teigė, kad vienas pergalė negali nuplauti visų patirtų pralaimėjimų kartėlio, tačiau tikisi, kad kalėdines atostogas pasitiks su gera nuotaika.

- Pauliau, kas nulėme pergalę Vokietijoje?

- Rungtynės buvo geros. Kontroliavome rungtynių eigą didžiąją jų dalį. Džiaugiuosi, kad pavyko išlaikyti persvarą. Varžovai rungtynių pabaigoje buvo sumažinę skirtumą, tačiau neįkritome į duobę kaip visada. Todėl laimėjome.

- Ar žaidėjus slėgė didelė įtampa prieš rungtynes?

- Manau, kad didesnė įtampa slėgė varžovus, kadangi jie buvo visur prisišnekėję, kad turi istorinį šansą laimėti ir patekti į kitą Eurolygos etapą. O mes tiesiog žinojome, ką privalome padaryti. Tinkamai tam nusiteikėme, atsikratėme įtampos. Tiesiog jautėme prieš save atsakomybę, komandą, sirgalius.

- Treneris minėjo, kad „Žalgiris“ visa dažniau žaidžia komandinį krepšinį. Ar pats tai pajautei?

- Tikrai pajautėme, nes dabar kamuolys suvaikščioja per visus žaidėjus ir metame jį paskutinę sekundę laisvi. To anksčiau nebūdavo. Tikiuosi, kad tai buvo ne pirmos ir ne paskutinės rungtynės, kuriose tai pavyko padaryti.

- Kurį laiką komandai teko versti be Dejuano Collinso. Kaip komandos žaidimą įtakojo jo sugrįžimas į aikštelę?

- Kiekvienas žaidėjai daug reiškia komandai. D. Collinsas yra patyręs žaidėjas, žino visus komandos užkulisius, schemas. Jis tikrai gali svariai prisidėti prie pergalių. Tai jis padarė ir Vokietijoje. Žaidėme prieš jo buvusią komandą, jis norėjo įrodyti, akd yra geras žaidėjas.

- Eurolygoje laukia Zagrebo slenkstis. Ar jau apie jį galvojate?

- Be abejo galvojame. Žinome, ką turime padaryti, norime išlaikyri tokią pačią koncentraciją, kokia buvo Vokietijoje ir laimėti.

- Ar visi skaudūs pralaimėjimai jau užmarštyje?

- Vienos rungtynės negali nuplauti trijų mėnesių pralaimėjimų. Tikiuosi, kad viskas bus žingsnis po žingsnio - laimėsime prieš „Juventus“, o trečiadienį - Eurolygos rungtynes ir turėsime linksmesnes kalėdines atostogas, o naujus metus pradėsime iš naujo.

M.Kalnietis: jei padėsime vienas kitam, viskas bus gerai

Kauno „Žalgirio“ įžaidėjas Mantas Kalnietis po pergalės Eurolygos rungtynėse Vokietijoje prisipažino, kad komanda niekada nebuvo praradusi vilčių patekti į TOP-16.

„Nesinorėjo baigti Eurolygos sezono, - Vilniaus oro uoste kalbėjo M. Kalnietis. - Su Zagrebu žaisime lemiamas rungtynes. Smagu, kad jos bus žaidžiamos namuose. Varžovai - įveikiami. jeigu žaisime su tokia pačia energija, kokia buvo Vokietijoje, jei padėsime vienas kitam viskas bus gerai“.

Pasak gynėjo, minčių apie pralaimėjimą net nagli būti.  „Negalvojame apie pralaimėjimą, tačiau varžovų nenuvertiname, nebus taip, kad tiesiog nueisime ir pergalę pasiimsime, - kalbėjo žaidėjas. - Ją reikės iškovoti. Visada galvojome, kad turime šansų patekti į kitą Eurolygos etapą, nors rungtynių metu nematėme to gero žaidimo, tačiau treniruotėse matėme, ką sugebame. Tiesiog kažko pritrūkdavo“.

Žalgirietis sau kelia aukščiausius tikslus

Kauno „Žalgirio“ ekipos naujokas Vytenis Lipkevičius  prie komandos prisijungė turėdamas vieną tikslą – užsitarnauti trenerio pasitikėjimą ir vietą aikštėje.

Apie žaidimą Lietuvos čempionų ekipoje 22-ejų gynėjas svajojo nuo vaikystės. Krepšinio pradmenų V. Lipkevičius mokėsi „Žalgirio”-A.Sabonio krepšinio mokykloje, vėliau rungtyniavo „Žalgirio“ dublerių komandoje.

„Visa, kas susiję su krepšiniu sukosi aplink „Žalgirį“. Mano tikslas buvo žaisti pagrindinėje komandoje, dabar, kai jis išsipildė bandysiu čia įsitvirtinti. Žinoma, nėra lengva, jaučiasi lygių skirtumas, bet po truputį viskas eina į priekį“, - kalbėjo V. Lipkevičius.

Praėjusį sezoną su Prienų „Rūdupio“ komanda pasidabinęs Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos medaliais šiuos metus 22-ejų gynėjas pradėjo Kauno „Baltų“ komandoje. Vis dėlto, vos prasidėjus sezonui talentingą krepšininką pagriebė „Žalgiris“.

Beveik tris mėnesius Lietuvos čempionų ekipai atstovaujantis V. Lipkevičius džiaugiasi kasdien įgyjama patirtimi.

„Treniruojuosi su aukštesnio lygio žaidėjais ir įgaunu daug patirties. Dar reikia laiko užsitarnauti trenerio pasitikėjimą, bet tikiu, kad pavyks tai padaryti, o tada ir žaidybinis laikas turėtų padidėti. Viskas bus gerai, juk reikia optimistiškai žiūrėti“, - sakė krepšininkas.

Praėjusį sezoną V. Lipkevičius „Rūdupiui“ padėjo ne tik iš „Šiaulių“ atimti „etatinių“ bronzos medalininkų vardą, bet ir iškovoti kelialapį į Europos taurės turnyrą. Tris pergales grupės varžybose iškovoję prieniškiai vis dar turi šansą patekti į „Top 16“ etapą. Gruodžio 20 d. jie privalo įveikti taip pat tris pergales pasiekusią Salonikų „Aris“ ekipą.

„Visų buvusių komandų žaidimą seku. „Rūdupio“ taip pat, juk ten žaidžia mano draugai. Geri metai buvo, santykiai su visais išliko puikūs, - pasakojo krepšininkas, - Europos taurėje jie žaidžia pagal galimybes. Būkime realistai ir palyginkime komandų biudžetus. Jei patektų į kitą etapą – būtų labai gerai.“

Kauno „Žalgiriui“ šis sezonas kol kas nesiklosto taip, kaip daugelis tikėjosi. Kauniečiai iškovoje vo dvi pergales per aštuonias žaistas rungtynes. Norint patekti į kitą etapą žalgiriečiams privalu įveikti Bambergo „Brose Basket“ ir „KK Zagreb“ komandas. Vienos iš šių pergalių žalgiriečiai sieks jau šį ketvirtadienį Bamberge.

V. Lipkevičiaus statistika Eurolygos turnyre – neįspūdinga. Per penkerias žaistas rungtynes gynėjas aikštėje praleisdavo vidutiniškai 8 min. tačiau nepelnė nė taško. Tuo tarpu LKL čempionate per 15,2 min. krepšininkas vidutiniškai rinko po 5,4 taško. Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionate krepšininko rezultatai dar geresni. Per 23 min. – vidutiniškai 10,5 taško.

Aukštus tikslus savo karjeroje keliantis gynėjas neslepia, kad tobulinti dar turi ką.

„Manau, kad mano stiprioji pusė yra gynyba. Bet dar reikia prisitaikyti prie aukštesnio lygio ritmo. Čia visai kitas greitis. Labiausiai tobulinti ko gero reiktų metimą. Nesiskundžiu tuo, bet norėtųsi, kad jis būtų stabilus“, - svarstė V. Lipkevičius.

„Mano lūkesčiai patys didžiausi. Sieksiu įsitvirtinti ir tapti komandos ramsčiu, o pavyks ar ne – žiūrėsim, bet tikslai visada turi būti aukščiausi“, - šypsojosi krepšininkas.